ERGONOMIKA
Kas yra ergonomika?
Ergonomika (gr. ergon – darbas, nomos – dėsnis) – tai mokslas, nagrinėjantis darbo vietos (įrangos, prietaisų, aplinkos, sąlygų) pritaikymą autonominėms psichofizinėms asmens savybėms ir galimybėms, jo poreikiams ir lūkesčiams, užtikrinant efektyvų ir saugų darbą. Mokslininkų sukaupta informacija vėliau pritaikoma gerinant žmonių sąveiką su produktais, sistemomis ir bendra darbo aplinka.
Svarbiausia yra darbą ir darbo aplinką pritaikyti žmonėms, o ne atvirkščiai. Dažnai, norėdamas dirbti efektyviau ir saugiau, žmogus yra priverstas prisitaikyti prie esamų sąlygų darbo vietoje. Taip būti neturėtų, todėl pritaikius ergonomikos mokslo žinias ir principus, yra įmanoma sukurti geriausią, ergonomišką darbo vietą.
Darbo vietos ergonomika
Darbo vietos ergonomika yra daugybės mūsų įpročių derinys, taip pat tinkamos įrangos, tokios kaip patogi kėdė, didelis monitorius ir reguliuojamo aukščio stalas pasirinkimas. Darbo vietoje taikant ergonomiškus, mūsų kūną tausojančius įrangos sprendimus, net ilgos darbo valandos nebebus susijusios su diskomfortu.
Darbo vietos reikalavimai
Lietuvoje galioja ir kompiuterinės darbo vietos įrengimą bei darbo su kompiuteriu saugos reikalavimus reglamentuoja higienos norma HN 32:2004 „Darbas su video terminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“. Ir nors reikalavimai taikomi tik darbo vietai, rūpindamiesi savo sveikata turėtume laikytis nurodymų ir tiesiog leisdami laisvalaikį ar mokydamiesi prie rašomojo stalo, kompiuterio. Svarbu:
– darbo vietai skirti baldai, atitinkantys ergonominius reikalavimus;
– poilsio ir darbo režimas (turi būti daromos pertraukos, keičiama veikla, specialūs pratimai akims atpalaiduoti);
– periodiškas sveikatos tikrinimas (ypač akių ir regėjimo);
– nepavojinga sveikatai kompiuterinė įranga (stabilus vaizdas, reguliuojamas ryškumas ir kontrastas ekrane, lengvai pasukamas ar pakreipiamas monitorius);
– šviesos šaltiniai patalpoje (neturi akinti, kad nekeltų nemalonių pojūčių ir akių nuovargio);
– higienos normas atitinkantis natūralus ir dirbtinis apšvietimas;
– pakankamas erdvės plotas;
– triukšmas ir vibracija (neturi viršyti nustatytų normų);
– šiluminė aplinka;
– spinduliuotė;
– oro kokybė.
Kompiuterizuotos darbo vietos ergonomika
Kompiuterizuotos darbo vietos ergonomika turi įtakos daugeliui aspektų. Ergonomiška darbo vieta pirmiausiai turi būti saugi. Įrengta taip, kad niekas negalėtų lengvai apvirsti, nukristi ar kaip nors kitaip kažką sugadinti ar sužeisti. Saugi darbo vieta reiškia ne tik kuo mažesnę nelaimingų atsitikimų riziką, bet ir galimybę dirbti patogioje pozicijoje. Taip išvengsite laikysenos ir kraujotakos problemų, įvairių kitų negalavimų, kurie gali kilti, jei darbo vieta yra prastai įrengta ir išdėstyta.
Kompiuterizuotos darbo vietos ergonomika siejama ir su didesniu efektyvumu. Turėdami patogią darbo vietą, kur kas rečiau sukinėsitės ieškodami patogesnės kūno padėties. Diskomforto nebuvimas taip pat leis geriau susikoncentruoti į atliekamas užduotis. Tai savo ruožtu sumažins kasdienį stresą ir nuovargio jausmą, jums bus lengviau viską suspėti laiku.
Patogi darbo vieta taip pat užtikrina geresnį bendravimą su kolegomis ar klientais. Atminkite, kad santykiams su kitais žmonėmis įtakos turi daug veiksnių. Taigi, jei apribosite neigiamus dirgiklius (tai tikrai yra ir nugaros skausmas ar nepatogi padėtis), galite pagerinti savo komunikaciją ir sustiprinti kontaktus.
Ergonomikos principai ir baldų ergonomika
Nors ergonomikos reikalavimai darbo vietai aprašyti teisės aktuose ir rinkoje yra daugybė ergonomiškų gaminių, daugelis darbo vietų vis dar neatitinka geros ergonomikos principų. Verta atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius ergonomiškos darbo vietos ir baldų ergonomikos rodiklius:
– STALAS. Stalo aukštis turėtų būti reguliuojamas, stalviršis turi būti ties alkūnėmis arba šiek tiek žemiau jų. Idealus variantas – ergonominis pakeliamas mechaninis arba elektrinis (reguliuojamo aukščio) stalas, prie kurio galima saugiai ir patogiai dirbti tiek sėdint, tiek stovint. Toks stalas lengvai pritaikomas vaikams ir suaugusiems pagal jų ūgį.
– KĖDĖ turi palaikyti jūsų stuburo linkius, gerinti laikyseną. Visų gerų ergonomiškų kėdžių paslaptis yra galimybė judėti pirmyn ir atgal, į šonus, aukštyn ir žemyn, išlaikant teisingą nugaros padėtį. Kuo daugiau judesių, tuo geriau. Mes tai vadiname aktyviu sėdėjimu. Jis stiprina pagrindinius raumenis ir sąnarius, tinkamai subalansuoja stuburo padėtį, gerina kūno laikyseną, padeda labiau susikaupti darbo metu ir didina koncentracijos lygį. Vienos paklausiausių tokių kėdžių yra klūpėjimo kėdė ir judanti stovėjimo kėdė.
– KOMPIUTERIS. Kompiuterio monitorius turi būti priešais jus, už klaviatūros, ištiestos rankos atstumu, akių lygyje arba šiek tiek žemiau. Jei monitorius yra per žemai, pagelbės ergonomiškas, reguliuojamo aukščio monitoriaus laikiklis.
– KLAVIATŪRA IR PELĖ turi būti lengvai pasiekiamoje vietoje ant to paties lygaus paviršiaus. Naudojant klaviatūrą arbą pelę, riešai turi būti tiesūs, alkūnių lygyje arba šiek tiek žemiau, pečiai turi būti atpalaiduoti. Šiuolaikinė ergonominė kompiuterinė pelė atitaikyta pagal natūralų riešo linkį, o klaviatūros ženklai išdėstyti taip, kad būtų patogu naudotis, todėl ranka mažiau pavargsta, tausojami riešo sąnariai, o sureguliavus pelės jautrumą darbo krūvis rankai dar labiau sumažinamas.
– TELEFONAS. Jeigu dirbant prie kompiuterio, spausdinant klaviatūra, tuo pat metu dažnai tenka bendrauti telefonu, rekomenduojama naudoti garsiakalbį arba ausines. Telefono prilaikymas spaudžiant petimi prie galvos ne tik vargina, bet ir kenkia kaklui bei stuburui.
– KITI DAIKTAI (telefonas, dokumentai, užrašai, rašikliai ir t.t.), reikalingi darbo metu, turi būti lengvai pasiekiami.
