Ergonominiai stalai
FILTRUOTI PREKES
Ergonominai stalai - kokį rinktis mechaninį ar elektrinį?
Ergonominiai stalai prieš keletą metų buvo rinkos naujovė ir itin sparčiai išpopuliarėjo. Dabar reguliuojami stalai sutinkami daugumoje modernių biurų. Tačiau jų įsigyjimas vistiek neretai tampa galvos skausmu pirkėjams. Dažniausiai mūsų klientų užduodamas klausimas renkantis ergonominius stalus – kokį stalą rinktis: elektrinį ar mechaninį? Abiejų tipų stalai leidžia pritaikyti darbo vietą pagal dirbančiojo žmogaus ūgį ir suteikia galimybę keisti sėdimą darbo pozą į stovimą, ir atvirkščiai. Taigi abiejų tipų stalai yra panašūs ir atlieka tą pačią funkciją. Klientai, jau išbandę abi konstrukcijas ir perkantys nebe pirmą stalą, paprastai jau turi tvirtą atsakymą, kuris stalas jiems labiau tinkamas. Tai parodo, kad stalai turi ne tik daug panašumų, bet ir ženklius skirtumus.
Kuo skiriasi mechaniniai ir elektra valdomi ergonominiai stalai
Pagrindinis skirtumas tarp mechaninių ir elektrinių pakeliamų stalų yra valdymas. Mechaninio stalo pakėlimas arba nuleidimas atliekamas sukant pakėlimo rankeną. Toks valdymo mechanizmas yra techniškai paprastesnis ir nereikalauja elektros energijos. Tačiau ir silpnesnis nei elektrinius variklius turinčių ergonominių stalų. Priklausomai nuo modelio, mechaniniai stalai gali atlaikyti 40-70 kg, o elektriniai – 80-125 kg rėmo apkrovą. Šį skirtumą turėtų įsiverinti tie, kas laiko didelį svorį ant stalviršio (pvz.: keli monitoriai, spausdintuvas, skeneris, dideli kiekiai dokumentų ar pan.).
Kitas ženklus skirtumas yra aukščio reguliavimo paprastumas ir greitis. Elektriniai ergonominiai stalai nuo žemiausios pozicijos iki aukščiausios pasikelia per mažiau nei pusę minutės, vieno mygtuko paspaudimu. Taip pat elektriniai valdikliai turi programuojamą aukščio atmintį (galima išsaugoti iki trijų skirtingų aukščio pozicijų), kuri leidžia kiekvieną kartą pakelti arba nuleisti stalą į tiksliai nustatytą aukštį. Mechaniniams stalams pakelti reikia daugiau laiko, pastangų ir tikslumo nustatant reikiamą aukštį.
Taip pat dažnai girdime, kad elektriniai stalai darbuotojų mėgstami labiau ir jų pakėlimo mechanizmas naudojamas gerokai dažniau nei mechaninių. Priežastis labai paprasta – darbuotojai susikoncentravę į darbo užduotį labai dažnai pamiršta, kad reikia prasimankštinti ir pakeisti stalo aukštį. Šią problemą išsprendžia papildoma laikmačio funkcija, kurią turi elektriniai stalai: garso signalu laikmatis primena pakeisti sėdėjimo į stovėjimo poziciją arba atvirkščiai.
Mechaninių reguliuojamo aukščio stalų kaina dažniausiai yra ženkliai žemesnė nei elektrinių. Jei naudojantis stalu nežadate itin dažnai keisti jo aukščio, arba prie vieno stalo dirbsite su keliais panašaus ūgio žmonėmis – mechaninis stalas visiškai patenkins jūsų poreikius.
Koks turėtų būti ergonomiško stalo aukštis?
Vidutinis vyrų Lietuvoje ūgis yra apie 181 cm, o moterų – apie 168 cm. Panašūs vidutinio ūgio rodikliai yra ir kitose Europos šalyse. Standartinių stalų gamintojai projektuoja stalus taip, kad jie tiktų daugumai žmonių. Stalai gaminami šiek tiek aukštesni, nei reikalautų populiacijos vidurkis. Priežastis paprasta – stalai gaminami aukštesni, kad prie stalo galėtų atsisėst ne tik žemo ūgio žmogus, bet ir aukštam žmogui stalas nesiremtų į kojas ir kelius. Deja, tai kas tinka visiems, dažniausiai netinka niekam.
Ergonomiškoje darbo vietoje stalo aukštis turėtų būti skaičiuojamas dirbančio žmogaus ūgį dauginant iš koeficiento 0,4; stovimo stalo aukštis – ūgį dauginant iš 0,54; o kėdės aukštis – ūgį dauginant iš 0,27. Rekomenduojamas atstumas iki monitoriaus apie 45-70 cm.
Pavyzdžiui: 175 cm ūgio žmogaus stalas turėtų būti 175×0,4=~70 cm, stalas stovint 175×0,58=~102 cm, kėdė 175×0,27=~47 cm.
Daugiau apie kompiuterinės darbo vietos įrengimo rekomendacijas galite rasti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro puslapyje: darbo kompiuterių sauga >>>
